Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

10 netikėtų faktų apie Klaipėdos rajoną

Klaipėdos rajonas plyti Lietuvos vakaruose, užima 1323 kv. km ir turi daugiau nei 59 tūkst. gyventojų. Klaipėdos rajonas dar vadinamas keturių vandenų kraštu, kurį skalauja Baltijos jūros bangos ir Kuršių marios, vingiuoja sraunios upės, žalią rajono veidą gyvina mėlynos ežerų akys. Rajonas taip pat turi unikalių dirbtinių vandenų – Karaliaus Vilhelmo kanalą ir Gargždų karjerų teritoriją, kurie vis labiau pritaikomi turizmui. Klaipėdos rajonas yra išskirtinis ir etniniu požiūriu. Jį beveik pusiau dalija dviejų Lietuvos etninių grupių istorinis ir kultūrinis palikimas – Mažosios Lietuvos lietuvininkų ir Didžiosios Lietuvos žemaičių. Išlikę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos etniniai ir kultūriniai skirtumai puikiai regimi keliaujant po Klaipėdos rajono apylinkes. Tad leiskitės į kelionę po Klaipėdos rajoną ir pasisemkite išskirtinės ir dėmesio vertos informacijos, kurios galbūt dar negirdėjote apie šį kraštą. Jis tikrai turi kuo didžiuotis ir netikėtais faktais gali Jus nustebinti.

  1. Ar žinote, kad Gargždų Atgimimo simboliu laikoma 1989-1990 m. pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia? Bažnyčia yra 22 m aukščio, į dangų stiebiasi 53 m aukščio bokštas, kurio viršuje pritvirtintas Australijos lietuvių dovanotas laikrodis. Šventoriuje yra išlikusios autentiškos XIX a. statytos akmeninė varpinė ir klasicistinio stiliaus koplyčia, ikikariniu laikotarpiu pastatyta keletas medinių koplytėlių, kryžių. Bažnyčios teritoriją simboliškai juosia XVIII a. pab. ir XIX a. pr. statyta mūrinė tvora.

  1. Ar žinote, kad netoli Olando kepurės stūksantis Kukuliškių piliakalnis yra seniausias Vakarų Lietuvoje ir mena netgi bronzos amžių? Vykdytų tyrimų metu kultūriniame sluoksnyje rasta keraminių puodų fragmentų, neapdirbto gintaro gabaliukų, galvijų dantų. Išlikusios kuolų vietos, ugniavietė, bet daugelis dalykų stipriai sunykę dėl esamo dirvožemio. Archeologai spėja, kad čia buvusi kuršių gyvenvietė, kuri datuojama pirmojo tūkstantmečio antrąja puse. Ši gyvenvietė pusmetrio smėlio sluoksniu buvo užpustyta XVII–XVIII a. Dabar per griovius ir pylimus eina ekologinis pažintinis „Litorinos“ takas. Šlaitai statūs, nuo jūros pusės apie 13 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku ir patenka į Pajūrio regioninio parko Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinį.

  1. Ar žinote, kad prie Drevernos upės, beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus pavadinimu „Strykis“? Šiandien šalia Karaliaus Vilhelmo kanalo rasite kaimo turizmo sodybą šiuo pavadinimu, o vasaros sezono metu veikiančioje kavinėje galėsite pasimėgauti ne tik žuvies patiekalais. Taip pat netoliese esanti Dreverna nustebins moderniu ir įvairias paslaugas teikiančiu mažųjų laivų uostu, 15 m aukščio apžvalgos bokštu su vaizdu į Kuršių marias ir Naglių gamtinį rezervatą, greitaeigiu keltu pasieksite Juodkrantę, o etnografinėje Jono Gižo sodyboje galėsite pakeliauti laisvu, skaniu ir unikaliu – „Žuvies keliu“.

  1. Ar žinote, kad netoli Drevernos gali pamatyti Karaliaus Vilhelmo kanalą, kurio statybos vyko 1863–1873 m. Šių statybų tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose? Kanalą kasė vietos gyventojai, o paskutiniaisiais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti ir prancūzų karo belaisviai. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 m. 1902-1904 m. įrengta 10 metalinių tiltų, bet šiuo metu išlikę tik 2 tiltai su metalinėmis konstrukcijomis ir 7 tiltų atramų liekanos. Šiandien Karaliaus Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.

  1. Ar žinote, kad Mažojoje Lietuvoje vietoje Užgavėnių blynų virdavo šiupinius? Būtent Priekulėje per Užgavėnes vyksta šiupinio virimo čempionatas. Priekulė nuo XVI a. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte, o XIX a. susiformavęs jos centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui.

Nuotrauka: Priekulės kultūros centras

  1. Ar žinote, kad Agluonėnų etnografinės sodybos kluone 1988 m. įvyko pirmoji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė – festivalis? Dėka Agluonėnų klojimo teatro, buvusio pirmuoju klojimo teatru, įkurtu sovietmečiu ir davusio pradžią senojo lietuvių teatro atgimimui, buvo surengta ir pirmoji krivūlė. Jos metu pirmą kartą Klaipėdos rajone, dar sovietmečiu, buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Krivūlė kas penkeri metai vis sugrįžta į Agluonėnus. Agluonėnų klojimo teatras – nuolatinis visų įvykusių krivūlių dalyvis ir daugkartinis laureatas.

Nuotrauka: A. Daukantienė

  1. Ar žinote, kad Vanaguose gimė lietuvių literatūros klasikė Ieva Simonaitytė, o buvusią rašytojos gimtinės vietą žymi tautodailininko sukurta medžio skulptūra? Taip pat jos atminimui išsaugoti Priekulėje, rašytojos vasarnamyje, kuriame buvo praleistos 1961-1978 m. vasaros, yra įkurtas memorialinis muziejus. Čia apsilankius ne tik pasižvalgysite po namą, kuriame gyveno garsi rašytoja, bet ir pamatysite autentiškus XX a. 7-8 deš. baldus, aksesuarus bei pajausite rašytojos patirtos šlovės dvelksmą.

  1. Ar žinote, kad Lankupių kabamasis tiltas, kurio ilgis 130 m, o plotis 1,4 m, yra ilgiausias kabamasis tiltas Lietuvoje? Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Taip pat netoliese esantis Lankupių šliuzas - vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu ir iki šiol dar retkarčiais naudojamas pagal paskirtį.

  1. Ar žinote, kas yra „Judrė“? Tai upelis, kurio srovė ties Judrėnais ypač srauni. Manoma, kad iš žodžių „judrus“, „vikrus“ bei „judantis“ kilo ne tik upelio, bet ir gyvenvietės, esančios tolimiausioje Klaipėdos rajono kertelėje, pavadinimas. Taip pat Judrėnai garsėja ir sportine aviacija, nes netoli esančiame Dariaus kaime yra legendinio lakūno, perskridusio Atlanto vandenyną, Stepono Dariaus gimtinė-muziejus su memorialiniu parku.

  1. Ar žinote, kad ant Žvaginių piliakalnio įkurtas Ablingos memorialas, kurį sudaro 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojams, atminti? Tai pirmas Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentalus liaudies skulptūrų paminklas, kuris įkurtas aukščiausioje Klaipėdos rajono vietoje (148 m). Taip pat netoli piliakalnio, prie Dirsteikos upelio, atstatytas Ablingos Dievo Motinos lurdas. Jame vyksta religiniai kaimo aukų minėjimai – aukojamos šv. Mišios, giedamos giesmės.

Atsiliepimai

Komentuoti