Šv. Jokūbo kelio atkarpa Žemaičių Kalvarija-Plateliai

ETAPO APRAŠYMAS:

Prieš kelionę į Platelius, nepamirškite pasipildyti maisto bei vandens atsargų Žemaičių Kalvarijoje veikiančiose parduotuvėse, nes tolimesnėje kelio atkarpoje (apie 22 km) būsite apsupti vien gamtos.

Ties Žemaičių Kalvarija prasideda 1991 m. įsteigto Žemaitijos nacionalinio parko riba. Šioje piligrimų kelio atkarpoje vingiuojantys kelio vingiai atveria įspūdingas kraštovaizdžio panoramas, kur tarp miškų, išraiškingų kalvų ir pievų pasislėpę senkapiai, kapinynai, koplytėlės - senasis kultūros paveldas.

Iš Žemaičių Kalvarijos miestelio centro eikite Alsėdžių g., po to sukite į Platelių g., o už maždaug 60 m pasukite į Plungės g. Einant toliau šios gatvės pavadinimas pasikeis į Žvejų g. Keliausite žvyrkeliu pro Rotinėnų tvenkinį, kuris įrengtas 1984 m. užtvenkus Pagardenio upę (Varduvos intakas), Jazdauskiškius, Getaučius iki Virkšų. Paežerės Rūdaičiuose galite stabtelėti prie paukščių stebėjimo bokštelio, kuris įrengtas ant Pakastuvos ežero kranto. Čia galima stebėti gerves, rudakaklius kragus, didžiuosius baublius ir kitas į Raudonąją knygą įrašytas saugomas paukščių rūšis. Tada pagal 2302 kelią įrengtu dviračių taku, pagal Platelių ežerą keliaujate iki Platelių miestelio. Didžiausias ir giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras ,,turtingas“ povandeniniu pasauliu, ledynmečio laikus menančiomis žuvimis - ežeriniais sykais, viduramžių kultūros paveldu: pilies liekanomis, tilto poliais. Taip pat išsiskiria pusiasalių, įlankų gausa bei 7 salomis.

Toliau piligrimų kelias eis Šeirės pažintiniu taku pro Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Kumelkaktės pusiasalį kol pasieksite nemokamą Šeirės stovyklavietę. Jei turite palapinę, čia galite apsistoti nakčiai, arba ieškoti kitų nakvynės vietų Plateliuose esančiose kaimo turizmo sodybose, poilsio namuose.

Platelių miestelis 2008 m. pripažintas kaip patraukliausia Europos turizmo vietovė (EDEN) su savitomis kultūros tradicijomis, nuo seno švenčiamomis Užgavėnėmis. Miestelis minimas nuo XV a., kuomet Platelių dvaras, gyvenvietė, bažnyčia stovėjo Šventorkalnio pusiasalyje. Nepakartojama ežero su salomis bei Šventorkalniu panorama atsiveria nuo Platelių apžvalgos aikštelės. Miestelio centre veikia Platelių lankytojų centras su ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“, stovi Šv. Florijono koplytstulpis, paminklai Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928), Lietuvos laisvės armijos (1941–1944–1953 m.) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui. Čia pat ir 1744 m. pastatyta Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, kuri yra viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Čia išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Už bažnyčios tvoros plyti 6,2 ha Platelių dvaro parkas. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu ir Platelių liepa. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių – Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: arklidė, svirnas, jauja (veikia Platelių kultūros centras), šakniavaisių rūsys (veikia Tradicinių amatų centras), oficina - tarnų namas (privatus objektas). XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. įrengta Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, kurioje Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, įrengta moderni gamtos ekspozicija, yra nuolat keičiamų parodų salė. O pirmasis Užgavėnių muziejus (ekspozicija) Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė bei daugiau negu 300 įvairių Užgavėnių „lėčynų“, įkurtas dvaro arklidėje.

Plateliuose rekomenduojame apsistoti ilgiau bei aplankyti toliau nuo miestelio esančias lankytinas vietas, objektus, pažintinius takus. Už 10 km esančią Šaltojo karo ekspoziciją, vienintelę tokią ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kuri įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. 2016 m. pradėtą kurti Litvakų atminimo sodą,  kuriame Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose 1941-1944 metais buvo sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko A. Platakio iš metalo kaltos obelys. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas.

NAUDINGOS NUORODOS:

• Plungės turizmo informacijos centras www.visitplunge.lt
• Žemaitijos nacionalinis parkas http://zemaitijosnp.lt/
• Žemaitijos kaimo turizmo asociacija www.poilsiszemaitijoje.lt/

PILIGRIMŲ NAKVYNIŲ INFORMACIJA 

Pastaba: lentelėje pateiktos tik tos nakvynės vietos, kuriose nakvynei priimami piligrimai.