Plungė-Pakutuvėnai

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
19 km
4 val.
Maršruto danga

ETAPO APRAŠYMAS:

Pailsėję bei apžiūrėję Plungę, toliau keliausite, vingiuosite kartu su Babrungu praktiškai iki pat kitos sustojimo bei nakvynės vietos Pakutuvėnuose. Prieš iškeliaujant, reikėtų apsirūpinti vandens bei maisto atsargomis. Keliausite pro Varkalių piliakalnius, kurių vienas vadinamas Pilale arba Apieros kalnu. Beje, žodis „apiera“ reiškia „auką“. Pasakojimai apie kalne paslėptus turtus ar čia buvusią šventovę; nurodoma jog ant kalno savo vardines švęsdavo ir koncertus rengdavo Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis. Toliau eisite iki Gandingos archeologinio komplekso, tiesa, gali tekti atsiraitoti kelnes ir bristi per Babrungą akmenuota brasta. Atsipūsti bei pasigrožėti nuostabiu kraštovaizdžiu galėsite užkopę į Gandingos piliakalnį. Gandingos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, įsikūręs Babrungo upės dešiniajame krante yra 95 m ilgio ir 11 m aukščio. Gandinga mena gilią ir turtingą praeitį ir laikoma viena seniausių Žemaitijos vietovių, kurioje žmonės gyveno jau daugiau kaip prieš 2000 metų. Čia stovėjo medinė, bet tvirta kuršių pilis Gondinga, kurią vokiečiai XIII a. vadino Gandingen. Istorikų nuomone, Gandingos pilis galėjusi būti ne tik apygardos, bet ir visos Ceklio žemės centru.

O legendos pasakoja, kad piliakalnyje yra dideli trobesiai ir urvai. Kai švedai kraustėsi iš Gandingos, jie pinigus, ginklus ir kitus daiktus sunešę į pilies vidų, uždarę geležinėmis durimis, o jas žemėmis užpylę, kad net žymės neliko. Pasakojama, kad tos durys yra pietiniame kalno šone: toje vietoje sunkiasi nedidelis šaltinėlis. Durų raktus švedai padėję po dideliu akmeniu Babrungo upės sietuvoje. Visus Gandingos turtus saugo velniai, o jų viršininkas yra pilies ponaitis.

Pailsėję vėl į kelią. Eikite link Mardosų, o nepriėję Karklėnų kaimo turite sukti į Pakutos gatvę ir keliauti iki Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Čia jūsų galutinė šios dienos stotelė bei nakvynės vieta. Dabartinė Pakutuvėnų bažnyčia yra pastatyta 1941-1943 m. Plungės klebono, prelato Povilo Pukio iniciatyva. 1941 m. buvo sudarytas bažnyčios planas, kurį braižė Kretingos apskrities inžinierius J. Zubkus. Buvo pasamdytas latvis meistras Edvardas Burkanas, kuris Švėkšnoje kaip tik statė seserų vienuolių ligoninę. 1943 m. rugsėjo 26 d. Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius naująją bažnyčią iškilmingai pakonsekravo. Bažnyčia turi klasicistinių bruožų, stačiakampio plano, su bokštu ir bokšteliu.

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones