Dviračių maršrutas aplink Kuršių marias: Dreverna - Juodkrantė - Nida - Mingė - Dreverna

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Sunkus
160 km
13 val.
3
Maršruto danga
43% Asfaltas
17% Žvyrkelis
1% Miško kelias

Maršruto metu apsilankysite unikalią Jono Gižo etnografinę sodybą Drevernoje, keltu persikelsite iš Drevernos į Juodkrantę ir važiuosite dviračiais į Nidą. Pasigrožėję Kuršių nerijos gamta vakare, keltu persikėlę iš Nidos į Minijos kaimą, grįšite į Dreverną.

Siūloma aplankyti:

  •  J. Gižo etnografinė sodyba

Tai unikali Kuršių marių laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Taip pat sodyboje siūloma pasimėgauti pramogine edukacine programa „ŽUVIES KELIAS“.

  • Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha, iš šiaurės į pietus jis tęsiasi tik ~8 km, vidutinis jo plotis ~2km. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečius miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.

  • Skulptūra maestro V. Kernagio atminimui

2009 m. atidengta skulptoriaus Romo Kvinto iš bronzos išlieta skulptūra Vytautui Kernagiui atminti. Įamžinti maestro nuspręsta būtent Nidoje, nes jis buvo glaudžiai susijęs su Nidos vasaros sezono atidarymo festivaliu, laikytas jo siela. Įtakos turėjo ir filmas „Mažoji išpažintis“, kuriame V.Kernagis suvaidino savo garsųjį personažą – Beną bei filme nuskambėjusia fraze – „Benai, plaukiam į Nidą“, kuri tapo festivalio šūkiu.

  • Parnidžio pažintinis takas

Keliaujant 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, paukščių, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Takas papildytas 9 informacinėmis rodyklėmis, kurios padės lengviau rasti kelią link Parnidžio kopos. Šios rodyklės ne tik nurodo kryptį ir atstumą, bet ir informuoja apie pėsčiųjų trasą bei sveikatingumo taką, primena Parko lankymo taisykles.

  • Parnidžio kopa ir saulės laikrodis

Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m. rytų kryptimi. Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis, šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų.

Saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Tik iš čia pamatysite, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. 1999 m. per Lietuvą praūžęs uraganas „Anatolijus” nugriovė dalį Saulės laikrodžio, tačiau 2011 metais lapkričio mėnesį nulaužta laikrodžio stela buvo rekonstruota.

  • Minijos (Mingės) kaimas

Vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantis kaimelis unikalus tuo, kad upė, burianti žvejus, čia atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi – tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Minijos kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija.

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones