Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

Šv. Jokūbo kelio atkarpa Telšiai-Alsėdžiai-Žemaičių Kalvarija

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Lengvas
25 km
5.5 val.
Maršruto danga

ETAPO APRAŠYMAS:

Šv. Jokūbo kelią per Vakarų Lietuvą kviečiame pradėti Žemaitijos sostine tituluojamuose Telšiuose. Tai miestas, pastatytas ant septynių kalvų, kuriame rasite daugybę meno kūrinių, skulptūrų po atviru dangumi, išvysite nuostabią Masčio ežero panoramą bei pasistiprinsite čia įsikūrusiose kavinėse. 

Telšiuose įkurtas vienas svarbiausių Žemaitijoje sakralinių statinių kompleksas – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra bei Bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarija. Jis stovi šiaurinėje Masčio ežero pakrantėje, ant Insulos kalvos. Objektas pirmąkart iškilo XVII a. Kompleksą sudaro pranciškonų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia (1926 m. tapusi katedra), kunigų seminarija, vyskupų rūmai, mokykla ir kiti statiniai.

1794 m. pastatyta Telšių katedra yra vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus pavyzdys. Tik įėjus į pastato vidų antrajame jo aukšte matome šv. Antano Paduviečio paveikslą. Sakoma, kad šis paveikslas stebuklingas! Na, o išskirtinis katedros architektūrinis sprendimas – visą antrąjį aukštą juosiantis balkonas.

Nuo katedros nusileidus prie Masčio ežero pakrantės išvysite vienus įdomiausių pakrantės statinių -  rotondas. Tai parkiniai statiniai, kurių atsiradimo istorija siejama nuo Romos imperijos laikų. 

Prieš pajudant į kelią nepraleiskite progos užsukti į sūrio „Džiugas“ kavinukę, esančią visai šalia Masčio ežero ir paragauti firminių ledų su sūriu!

Iš Telšių Šv. Jokūbo kelias veda į vieną reikšmingiausių piligriminių centrų Lietuvoje, įtrauktų ir į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią - Žemaičių Kalvariją. Iki jos dar teks nueiti apie 25 km. Tiesa, jeigu užsibuvote Telšiuose ir šis atstumas atrodo per ilgas, siūlome sustoti Alsėdžiuose, kuriuose rasite parduotuvę „Aibė“ bei galėsite likti nakvynei S. Narutavičiaus gimnazijos bendrabutyje.

Paėjėti Plungės rajonu, 4603 keliu, teks vos kelis kilometrus, kol pasieksite  Alsėdžius. Istorinėje Ceklio žemėje, prie Sruojos upės įsikūręs miestelis pirmą kartą paminėtas kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde). Alsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, o nuo 1465 m. čia įkurta nuolatinė jų rezidencija bei pastatytas vyskupo dvaras. Tik 1850 m. vyskupas M. Valančius šią rezidenciją perkėlė į Varnius.

Galėsite pasivaikščioti po miestelį, aplankyti Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą su varpine bei koplyčia. Miestelio dabartinė bažnyčia pastatyta 1793 m., nukasus dalį Alkos kalno. Visai netoli ir Alsėdžių piliakalnis, vad. Žvėrinyčia su papėdėje įrengtomis poilsio erdvėmis. Alsėdžiuose palaidotas teisininkas, politinis veikėjas bei Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862-1932). 2022 m. Alsėdžiai ne tik paskelbti mažąja Lietuvos kultūros sostine, bet ir atidarė naują, šiuolaikišką, interaktyvią, garbingą miestelio praeitį menančią ekspoziciją- Alsėdžių pažinimo centrą. Čia pamatysite 1253 m. Kuršo sutarties kopiją bei kitus senovę menančius eksponatus; geriau pažinsite Vasario 16-osios Akto signatarus J. Smilgevičių ir S. Narutavičių bei tokias asmenybes kaip K. Varnelis, J. A. Giedraitis. O jei prisėsite prie interaktyvaus suolelio, alsėdiškis „diedukas“ papasakos jums legendą apie tai, kaip atsirado Alsėdžių pavadinimas.

Susipažinę su Alsėdžiais bei čia praleidę naktį, vėl grįšite į gamtą. Prieš iškeliaujant, rekomenduojame pasirūpinti vandens atsargomis, užkandžiais. Neaprėpiami laukai, kalvos, miškeliai, paukščių čiulbesys jus maloniai nuteiks kelionei iki Žemaičių Kalvarijos šventovės, o akį džiugins pakelėje stovinčios senos koplytėlės, kryžiai.

Nuo Alsėdžių miestelio centro eikite Varduvos g., tada Alsėdžių g. iki pat Žemaičių Kalvarijos.  Žemaičių Kalvarija yra vienas reikšmingiausių piligriminių centrų Lietuvoje, įtrauktų ir į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią. Kasmet liepos mėn. čia švenčiami Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai sutraukia minias tikinčiųjų. Šioje istorinėje gyvenvietėje, įsikūrusioje ant vaizdingų kalvų, išryškėja gamtos ir architektūros sąlytis, joje gausu kultūros paveldo ir gamtos vertybių.

Jeigu pasiekę Žemaičių Kalvariją dar turite jėgų, galite apvaikščioti Kryžiaus kelio kalnus (~4,5 km). Šį Kančios kelią sudaro devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt stočių, nes septintoji koplyčia turi dvi stotis. Kančios kelio steigėju ir fundatoriumi laikomas vyskupas Jurgis Tiškevičius, Žemaičių vyskupijai vadovavęs 1633–1649 m. Kada tiksliai pastatytos pirmosios koplyčios, nežinia. Liudijama, jog pats vyskupas J. Tiškevičius paskyrė kalvas ir vietas, kur turėjo stovėti koplyčios, suskaičiavo žingsnius nuo vietos ligi vietos, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios metu yra nužengęs Jėzus. Pirmąkart apvaikščiodamas ir daug kur keliais eidamas, vyskupas Kančios kelius pabarstė iš Jeruzalės atvežta žeme. Norėdamas išgarsinti vietovę, Gardus jis pavadino Naująja Jeruzale, tačiau šiam vietovardžiui neprigijus, miestelį imta vadinti tiesiog Žemaičių Kalvarija.

Žinoma, užsukite ir į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kuriai popiežius Jonas Paulius II 1988 m. gegužės 6 d. suteikė mažosios bazilikos rangą, bei pasimelskite prie čia esančio Dievo Motinos – Krikščioniškųjų šeimų Karalienės paveikslo, nuo XVII a. garsėjančio stebuklais bei stebuklingomis malonėmis. Susitarus iš anksto (telefonu +370 674 20400), galite aplankyti bei apžiūrėti poeto V. Mačernio muziejų bei žymaus kraštotyrininko Konstantino Bružo sodybą. Nuostabiais apylinkių vaizdais galėsite pasigrožėti užkopę į Žemaičių Kalvarijos piliakalnį, vad. Šv. Jono kalnu. Piliakalnis stovi prie Varduvos upės, šalia kurios, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Jie gaudavę naujus vardus, todėl upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu. Miestelyje yra keletas atminimo ženklų skirtų vyskupui Motiejui Valančiui, Vytautui Mačerniui ir kitiems.

Čia jums siūlome apsistoti ir nakvynei.

NAUDINGOS NUORODOS:

 

PILIGRIMŲ NAKVYNIŲ INFORMACIJA 

Pastaba: lentelėje pateiktos tik tos nakvynės vietos, kuriose nakvynei priimami piligrimai.

Atsiliepimai

Komentuoti
  • Mi
    Miglė
    2023-09-22

    Atnaujinkite Žemaičių Kalvarijos nakvynių informaciją. Atėjusi į miestelį jau temstant buvau nemaloniai nustebinta, sužinojusi, jog kun. Jonas Ačas ten nebegyvena ir piligrimų nepriima (su juo iš anksto tarėmės dėl nakvynės), nes reziduoja Telšiuose. Visą miestelį teko sukelti ant kojų ir prašyti pagalbos. Pasirūpinkite, kad ir kitiems taip nenutiktų. Ačiū

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones