Šv. Jokūbo kelio atkarpa Jurbarkas-Raudonė

Nuo Jurbarko keliaujate Rojaus keliu ir prieisite Skirsnemunės miestelį. Iš pirmo žvilgsnio Skirsnemunę galime apibūdinti kaip ramią gyvenvietę. Čia stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia, koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia muziejus, Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius. Pravažiuojančius ir praeinančius pasveikina Nemuno alpakos. Toliau keliausite pro Šilinės botaninį draustinį. Šį nepaprastą gamtos kampelį galite rasti prie Panemunių regioninio parko lankytojų centro esančiame Ąžuolynės miške. Įrengtas pažintinis takas, kurio tikslas – natūralioje aplinkoje supažindinti lankytojus su botaninio draustinio vertybėmis. Šilinės botaninį draustinį sudaro net keletas besiskiriančių natūralios augalijos kompleksų, susidariusių dėl nevienodų dirvožemio, drėkinimo ir reljefo sąlygų. Botaniniame draustinyje auga nemažai retų augalų – alpinių dobilų, tuščiavidurių rūtenių, dirvinių česnakų. Čia galima pamatyti ir Raudonosios knygos paukščių – didįjį dančiasnapį, kukutį, taip pat žinduolių, pavyzdžiui, šermuonėlį, retos rūšies šikšnosparnių. Šilinės pažintiniu taku keliaudami lankytojai turi galimybę susipažinti su botaniniame draustinyje sutinkamais retais augalais ir gyvūnais, vaistiniais ir valgomais augalais. Visas takas pažymėtas devyniais pažintiniame take esančiais stendais, kuriuose rasite daug įdomios informacijos. Praėję Šilinės botaninį draustinį prieisite Panemunių regioninio parko lankytojų centrą. Šis lankytojams įdomus ne tik tuo, kad yra įsikūręs neįprastame pastate – Šilinės buvusioje smuklėje, bet ir turi šio krašto gamtą, kultūrą ir tradicinius panemunės gyventojų verslus pristatančią ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Taip pat Panemunių regioninio parko lankytojų centro darbuotojai rengia edukacijas, kuriomis kiekvienam padeda pažinti gamtą ir nepalieka abejingų tiek mažų, tiek ir didelių. Tik šiame lankytojų centre susipažinsite su Nemuno ir jo slėnio augalais ir gyvūnais, pasiklausysite jų balsų. Sužinosite apie žvejybą, laivybą, sielininkystę, laivadirbystę – tradicinius Nemuno upės pakrančių gyventojų amatus.

Toliau pasuksite link Pilis I miestelio, kuriame išvysite ilgaamžę ir senus laikus menančią Panemunės pilį. Šis Jurbarko krašto pasididžiavimas yra vienas iš labiausiai turistus traukiančių objektų. Panemunės pilis turtinga ne tik gamtovaizdžiu, bet ir pilies išore bei vidaus grožiu. Panemunės pilis ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos buvo pradėta statyti 1604 m. Šiuo metu rekonstruota pilis parengta lankymui. Pilis šviečia senovinio parko apsuptyje, kur tyvuliuoja penki kaskadiniai tvenkiniai. Pilies sienos slepia daugybę istorijų: šiurpių ir romantiškų, mat čia gyveno ne viena Lietuvos didikų šeima. Pilies grožis ir jos menamos istorijos paliks neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui, o kur dar kasmet rengiamos Lietuvos dailės akademijos parodos!

Pasigrožėję ir aplankę Panemunės pilį, žengsite toliau pro Kartupėnų piliakalnį. Šis piliakalnis, stūksantis šalia kelio Jurbarkas–Kaunas, dar kitaip vadinamas Kiaukalniu arba Sargučiu. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, ant Nemuno dešiniojo ir Kartupio upelio kairiojo krantų. Iš vakarų ir šiaurės jį juosia Kartupio upelis, o iš pietų – Nemuno slėnis. Piliakalnio šlaitai statūs, 20 m aukščio. Dalis istorikų šį piliakalnį sieja su Bisenės pilimi. O ji žinoma kaip pirmoji lietuvių pilis, patyrusi Kryžiuočių ordino agresiją. Kaip ir piliakalnio istorija, taip ir dabartinis vaizdas unikalus. Galime užtikrinti, kad vaizdas nuo šio piliakalnio tikrai gniaužia kvapą. Užkopkite į Kartupėnų piliakalnį ir suskaičiuokite laiptelius.

Nusileidę nuo Kartupėnų piliakalnio toliau eikite pėsčiųjų taku link Vencloviškių kol pasieksite Raudonėnų kaimą. Ir visai netoliese už Raudonėnų įžengsite į Raudonės miestelį. Čia dar neįėjusius į miestelį, kitoje kelio pusėje, jus linksmai pasveikins Zuikio kiemas. Ir galiausiai miestelio centre išvysite Raudonės pilį.  Čia galima rasti gamtos paminklus – antrą šimtmetį menantį kaštoną ir senąją Raudonės liepą bei juodąją tuopą. Pilis ne kartą degė. Keitėsi jos savininkai. Tačiau jos grožis puošia Raudonės miestelį jau daugiau nei 400 metų. Taip pat Raudonės pilyje galima užlipti į 33,5 m aukščio pilies bokštą. Pasiekus viršūnę atsiveria labai gražus vaizdas, vienu žvilgsniu galima aprėpti smulkiausius Nemuno vingius, didingus piliakalnius ir medžių alėjas. Prie pilies nestinga įvairių veiklų. Čia vaikų laukia linksmasis traukinukas, išalkę gali užkąsti, norintys  gali pabandyti šaudyti iš lanko ar pasimėgauti jodinėjimu. Šioje vietoje sunku nepatikėti pilies rūmų mūro slepiamomis romantiškomis istorijomis apie kunigaikštytės Balandos ir pilies belaisvio, Žozė Karlo de Faria e Kastro ir Sofijos meilę bei ir kitų šeimininkų gyvenimą.

O šalia Raudonės pilies yra Raudonės malūnas, kurį taip pat verta aplankyti. Pirmą kartą 1717 m. pa­mi­nė­ta, kad Rau­do­nė­je be pi­lies yra kar­če­ma ir ma­lū­nas. Manoma, kad malūnas bu­vo pra­dė­tas sta­ty­ti apie 1860 m., nes 1875–1876 m. Na­po­le­o­no Or­dos pie­ši­ny­je jau buvo nu­pieš­tas šio pastato kampas. Va­di­na­si, jo sie­nos jau bu­vo pa­sta­ty­tos, ta­čiau ka­žin ar jis bu­vo įreng­tas, nes tuo me­tu ne­bu­vo įreng­ta ir pi­lis. Spėjama, kad malūno vidus įreng­tas po 1877 me­tų. Dar po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro ta­me pa­sta­te bu­vo gy­ve­na­ma, sto­vė­jo Juo­zo de Fa­ria e Kast­ro žir­gai, ka­rie­tos ir ve­ži­mai, kai ku­rio­se pa­tal­po­se bu­vo pi­la­mi ja­vai. Pas­ta­rą­jį fak­tą yra mi­nė­jęs ir vie­tos gy­ven­to­jas Jo­nas Stir­bys, gy­ve­nęs Rau­do­nė­je nuo ma­žens. Tai, kad pa­sta­tas bu­vo skir­tas ne ma­lū­nui, pa­tvir­ti­na ir vė­les­ni ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai. Rau­do­nės ma­lū­nas įreng­tas 1924 me­tais, o ta­me pa­čia­me pa­sta­te spi­ri­to va­ryk­la – 1923 me­tais. Tai­gi, pir­mi­nė pa­sta­to pa­skir­tis bu­vo tar­nų gy­ve­na­mo­sios ir ūki­nės pa­skir­ties pa­tal­pos, ne ma­lū­nas. Po­ka­rio me­tais čia vei­kė vals­ty­bi­nis ma­lū­nas, bu­vo įreng­ta lent­pjūvė. Šiuo metu Raudonės malūnas pradėjo įsileisti lankytojus, kurie gali apžiūrėti vis dar išlikusius vo­kie­čių fir­mos „Gebr. Seck–Dres­den“ įrenginius.

Šį nepaprasto grožio etapą čia ir siūlome baigti. Nakvynei jus maloniai priims visai netoli Raudonės pilies esanti kaimo turizmo sodyba.

NAUDINGOS NUORODOS:

• Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras www.jurbarkas.info

PILIGRIMŲ NAKVYNIŲ INFORMACIJA

Pastaba: lentelėje pateiktos tik tos nakvynės vietos, kuriose nakvynei priimami piligrimai.