Вейвирженай упоминается в исторических источниках с XIII века. В 1751 г. город получил привилегию торговли, в 1792 г. – права и герб самоуправления. В 1769 г. в Вейвирженай построен костёл святого апостола и евангелиста Матфея. В 1791 году на кладбище была построена деревянная часовня. В XVIII–XIX веках Вейвирженай славился своими базарами, ярмарками. В период Независимости Вейвирженай был центром волости. В 1932 г. установлен памятник Независимости.
+2
VEIVIRŽAS Pr.Bėga sraunus Veiviržas, vingiuotu takeliu Jis neša vandenėlį Iš pelkių ir laukų? Vandens tėkmė pamirksi, greitai nusruvena, O gilesniam vandeny tik vėžiai gyvena. Juos upėj karklai slepia nuo smalsuolių žmonių. Vandens srovė vingiuoja link Minijos krantų, Pr. Žilvičiai krantuos auga, blaškos vėjo gūsy, Vakaris sodus glosto žaliajam pamary. Tankūs upės krūmokšniai ir vingiuota lanka Raižo miškus, palaukes, teka sraunia vaga. Pr. Ramiai bėga upelis jam skirtu takeliu, Tavęs Minija laukia, dingsi tarp jos bangų. VEIVIRŽĖNAI Mums Veiviržėnų miestelis Brangiausias esi širdy, Čia liko jaunystės metai, Kurių grąžint negali. Pr. Veiviržėnai, Veiviržėnai, Tu manasis miestelis, Išsidraikęs, išsiskaidęs, Brangus mano kampelis. 2 kartus Asfalto kelias prabėga Šalia miestelio centro, Čia girdi žemaičių šneką Palei upelio krantą. Sena medinė bažnyčia Skambina kasdien varpais, Baltasis mokyklos rūmas Puošiasi kaimo vaikais. Pr Prie siauro Veiviržos tilto Kiek daug palikta jausmų, Koks brangus žvyruotas kelias, Slepiantis daug paslapčių. PR