Agluonėnai ir Vanagai

Agluonėnai - tai buvęs tipiškas Mažosios Lietuvos kaimas, įsikūręs ant Agluonos upelio kranto ir pirmą kartą paminėtas 1540 m. 

1988 m. ant Agluonos upės kranto pastačius užtvanką pradėta kurti kaimo rekreacinė zona - Agluonėnų parkas, kuriame 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas ir ant supilto kalno pastatytas Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras (skulptorius Justinas Mickevičius), skirtas Agluonėnų gyvenvietės 450-mečiui bei Lietuvos tautiniam atgimimui pažymėti. Lietuvininkų ąžuolyne  2009 m. minint Valstybės dieną atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos krašto gyventojams lietuvininkams atminti (aut. J. Čepas ir Klaipėdos krašto menininkai).  Paminklą sudaro arka ir ąžuolo lapo formos krikštas. Tais pačiais metais vykusio plenero metu buvo sukurti krikštai iškiliausioms Mažosios Lietuvos asmenybėms įamžinti: R. Kantui, K. Donelaičiui, M. Mažvydui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei. Agluonėnų parke vyksta tradicinės Joninės, o valstybinių ir kitų švenčių metu uždegamas aukuras, skamba folkloro ansamblio ,,Agluona” atliekamos lietuvių liaudies ir Mažosios Lietuvos krašto dainos. 

Agluonėnų parko prieigose galima pamatyti pirmąjį ir ilgiausią šalyje lašišinių žuvų perplaukimo lataką pastatytą 1988 m.

Agluonėnų seniūnijoje, Kantvainų kaime stovėjęs Jono Genio malūnas sovietiniais metais buvo įtrauktas į technikos paminklų sąrašą. 1979 m. jis išvežtas į Rumšiškių Liaudies buities muziejų, tačiau ten taip ir nebuvo pastatytas. 2001 m. likusias malūno dalis iniciatyvinė agluonėniškių grupė parvežė į Agluonėnus, ir šiuo metu jos eksponuojamos Agluonėnų parke.

Seniūnijoje plačiai išvystytas kaimo turizmasN. ir J. Čepų ir P. ir V. Račkauskų sodybos žinomos ne tik rajone, bet ir toli už jo ribų, čia teikiamos pirčių, apgyvendinimo, maitinimo paslaugos.

Nuo XX a. 9 dešimtmečio pradžios Agluonėnuose susiformavo gražios Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijos bei kultūros saugojimo tradicijos. 1983 m. buvusioje M. Vytienės sodyboje, kurią iš palikuonių nupirko kolūkis, atidaryta etnografinė lietuvininko sodyba – muziejus ir įkurtas pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras. Etnografinė sodyba-muziejus įtrauktas į vietinį kultūros paveldo objektų registrą, ir yra Gargždų krašto muziejaus filialas. Sodyba – vienas iš išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių, tipiška Klaipėdos krašto nedidelio ūkio savininko laukininko (iki 10 ha) sodyba. Restauruotoje sodyboje stengtasi išlaikyti Klaipėdos krašto architektūrinį stilių, viduje įrengtame muziejuje eksponuojami vietinių krašto gyventojų lietuvininkų buities ir ūkio reikmenys. 2000 m. etnografinės sodybos ūkiniame pastate (tvarte) įrengta parodų ekspozicijos salė, kurioje rengiamos įvairios parodos, ekspozicijos, vedami edukaciniai užsiėmimai  moksleiviams.

Vanagai – kaimas Klaipėdos rajone, 3 km. į pietus nuo Agluonėnų. Tai istoriškai reikšminga Klaipėdos rajono gyvenvietė, kur gimė lietuvių literatūros klasikė Ieva Simonaitytė - autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Buvusią rašytojos gimtinės vietą žymi tautodailininko sukurta medžio skulptūra. Vanagų kaimą puošia 1909 m. pastatyta neogotikinio stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje ryškūs moderno ir net racionaliosios architektūros požymiai. Šalia bažnyčios yra etnografinės Vanagų kapinės, kuriose palaidoti žymūs Mažosios Lietuvos visuomeniniai veikėjai.

Apgyvendinimo įstaigos Agluonėnų ir Vanagų apylinkėse:

Maitinimo įstaigos Agluonėnų ir Vanagų apylinkėse:

 

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!